- atsparas
- 1 ãtsparas sm. (3b) 1. ramstis, atrama, spyris: Po lūžtančiu balkiu yra ãtsparas, t. y. pastapas J. Jeigu siena šlyti, virsti pradeda, duok ãtsparus J. 2. prk. parama, paspirtis: Padėsiu jums, būsiu jums reikale atsparas rš. 3. žr. atspara 5: Su ginkluotu atsparu būriai niekur nesusidūrė VŽ1906,6. Nėkame atsparo nerasdamas, atėjo pas pilę S.Dauk. 4. grėblio lankelis, padedantis pritvirtinti kotą: Grėblio atsparus išmirko, išlenka ir prikala Tl.
Dictionary of the Lithuanian Language.